| (KAP, KAI) Birþelio 19 d. Vatikane buvo pristatytas Popieþiðkosios migrantø ir keleiviø sielovados tarybos parengtas dokumentas „Kelio sielovados gairës“. Dokumentà pristatë ðios Tarybos pirmininkas kardinolas Renato Martino ir jos sekretorius arkivyskupas Agostino Marchetto. Dokumente nagrinëjamos keturios temos, jas sieja „kelias, kuris yra ne tik eismo, bet taip pat gyvenimo vieta“: vairavimas, prostitucija, gatvës vaikai ir benamiai. Áþangoje raðoma, jog dokumentu siekiama padëti plëtoti sielovadà atsiþvelgiant á „visas þmogaus mobilumo apraiðkas“.
Pristatydamas pirmàjà dokumento dalá kardinolas Renato Martino pabrëþë, kad keliai „turi tarnauti þmogui kaip gyvenimo ir integralios visuomenës plëtros priemonë“. Kardinolas pabrëþë, jog vairuotojui neparastai svarbu elgtis atsakingai ir gebëti susitvardyti. Kalbëdamas apie moraliná vairavimo aspektà Popieþiðkosios tarybos pirmininkas sakë, kad vairuotojas turi pasiþymëti „savitvarda, apdairumu, mandagumu, tarnavimo dvasia“. Jis taip pat priminë, jog dël nusiþengimø ir disciplinos stokos kasmet pasaulio keliuose þûva 1,2 mln., o suþeidþiama 50 mln. þmoniø. Pasak kardinolo R. Martino, „ði liûdna tikrovë drauge yra didþiulis iððûkis ir visuomenei, ir Baþnyèiai“. Jis ragino tiek Baþnyèià, tiek valstybæ savaip puoselëti saugumà keliuose ir „tinkamai ugdyti vairuotojus, keleivius ir pësèiuosius“.
Vatikano dokumente taip pat aptariami transportà ir keliø eismà lydintys reiðkiniai: triukðmas, atmosferos uþterðtumas, degalø vartojimas. Dokumente raginama vengti naudotis automobiliu be reikalo, drauge pripaþástant transporto privalumus: jis patarnauja þmogaus laisvei, leidþia neðti pagalbà jos reikalingiems, jungia þmones, palengvina atskleisti Dievo meilæ rodantá kûrinijos groþá. Dokumento autoriai primena, jog Jëzus yra Kelias ir dësto krikðèioniui vairuotojui bûdingas nuostatas: „Kas paþásta Kristø, tas kelyje laikosi atsargumo.“ Krikðèionis vairuotojas negalvoja vien apie save ir apie tai, kaip greièiau pasiekti tikslà. Jis mato bendrakeleivius, áþvelgia juose brolius ir seseris – Dievo vaikus.
Dokumente palyginti daug vietos skiriama „vairuotojo psichologijai“, taip pat patologiniams reiðkiniams: kai automobilis „sudievinamas“, kai instinktyviai kyla noras valdyti ne tik automobilá, bet taip pat visà kelio eismo situacijà ir kitus jos dalyvius. Tokios nuostatos nulemia neatsakingà elgsenà: nemandagumà, áþeidþiamus gestus, prakeiksmus, atsakomybës jausmo praradimà, lengvabûdiðkai lauþant keliø eismo taisykles. Dokumente atkreipiamas dëmesys, jog vairuojant automobilá pasireiðkia pasàmonës polinkiai, kuriuos kitais atvejais pavyksta kontroliuoti. Jame teigiama, jog automobilio vairavimas turi bûti grindþiamas savikontrole ir turi taip pat moraliná matmená. Vairavimo problematikà aptariantis skyrius uþbaigiamas „Vairuotojo dekalogu“: I. Neþudyk; II. Tegu kelias tau bûna þmones jungianèia priemone, o ne mirtina grësme; III. Mandagumas, teisingumas ir apdairumas tepadeda tau iðvengti nenumatytø situacijø; IV. Rodyk gailestingumà ir padëk reikalingam pagalbos artimui, ypaè tapusiam avarijos auka; V. Tegu automobilis nebûna valdþios, dominavimo apraiðka ar proga nusidëti; VI. Su meile átikink jaunuolius ir ne vien jaunus þmones nesësti uþ vairo netinkamos bûklës; VII. Paremk eismo avarijø aukø ðeimas; VIII. Padëk susitikti kaltiems vairuotojams ir jø aukoms tinkamu laiku, kad jie galëtø iðgyventi iðlaisvinantá atleidimà; IX. Kelyje saugok tà, kuris labiau paþeidþiamas; X. Jausk atsakomybæ uþ kitus.
Dokumente sakoma, jog Baþnyèios misija taip pat yra áspëti apie pavojus, susijusius su keliø eismu, ir ðioje srityje ugdyti sàþinæ. Primenama, kad nemenka atsakomybë uþ avarijas tenka ir pëstiesiems. Pabrëþiama automobiliø lenktyniø, ypaè nelegaliø, keliama rizika. Nurodoma, jog daug avarijø padaroma tiek dël vairuotojø, tiek dël pësèiøjø lengvabûdiðkumo, net kvailumo ar arogancijos. Dokumente taip pat raðoma apie sunkveþimiø, autobusø, geleþinkelio maðinistø, keliø eismo prieþiûros darbuotojø, kuro kolonëliø bei pakelës maitinimo ástaigø darbuotojø sielovadà.
Antrojoje dokumento dalyje apþvelgiama sielovada siekiant iðlaisvinti gatvës moteris. Organizuota sekso industrija yra ðiuolaikinë „vergovës forma“. Prostitucijos klientas yra tam tikra prasme taip pat vergas. Popieþiðkosios tarybos dokumente reiðkiamas ásitikinimas, jog sekso prekybà uþbaigti gali padëti klientø baudimas, nepakanka vien visuomenës nepritarimo. Negana kovoti su prekyba moterimis, reikia taip pat aiðkinti prostituèiø klientams apie jø veiksmø pasekmes. Taip pat smerktinas piktnaudþiavimas moterø atvaizdais reklamoje.
Popieþiðkosios migrantø ir keleiviø sielovados tarybos sekretorius arkivyskupas Agostino Marchetto pristatydamas dokumentà atkreipë dëmesá á Švedijos ástatymus, kuriais ne tik apsaugomos seksualiniø paslaugø teikëjos, bet ir numatomos sankcijos jø klientams. Švedijoje nuo 1999 m. galioja ástatymas, draudþiantis komerciná seksualiniø paslaugø teikimà.
Treèiojoje dokumento dalyje kalbama apie gatvës vaikus, kuriø priskaièiuojama iki ðimto milijonø. Tarp ðio reiðkinio prieþasèiø minimas ðeimos irimas, prievarta vaikø atþvilgiu, emigracija, skurdas, narkomanija ir alkoholizmas, prostitucija, karas ir visuomenës neramumai, taip pat, ypaè Europoje, „transgresijos kultûra“. Tarp konkreèiø rekomenduojamø priemoniø, be kita ko, minima meninë veikla. Taip pat siûloma atkreipti dëmesá á tinkamà kunigø parengimà ðios srities darbui.
Ketvirtoje dokumento dalyje aptariama benamiø sielovada. Benamiai yra vis labiau plintanèio skurdo aukos. Pasak dokumento, Baþnyèia ðioje srityje jau turi didelæ patirtá. Primenama benamiø laidotuviø reikðmë. Siûloma kartà per metus drauge su gyvenanèiaisiais gatvëje prisiminti iðkeliavusius á geresná pasaulá, „kiekvienà prisimenant vardu, jau áraðytu á gyvenimo knygà“.
„Baþnyèios þinios“ katalikai.lt
|